Kodėl veislinio augintinio įsigijimas kartais būna komplikuotas?
Turbūt dažniausia būsimų pirkėjų daroma klaida yra nepakankamas domėjimasis šuns veisle arba to domėjimosi neparodymas. Kitaip sakant, jeigu bendravimas su veislynu pradedamas nuo klausimų apie kainą ir kada bus galima atsiimti šuniuką, atsakymo galima ir nesulaukti. Kita vertus, jeigu pradedama bent trumpu prisistatymu, kodėl pasirinkta būtent ši veislė, bendravimas iškart tampa šiltesnis. Vis dėlto, tai nereiškia, kad negalima klausti apie kainą – anaiptol, kaina turi būti aptariama prieš nusprendžiant įsigyti augintinį, tačiau laikoma blogu tonu pradėti bendravimą su šunų veisėju būtent nuo piniginių klausimų.
Tai gali pasirodyti keista – juk paklausus kainos ir sužinojus, kad ji yra daug didesnė, nei būsimi šeimininkai gali sau leisti, sutaupoma laiko.
Tačiau geras veislynas nėra šuniukų su nustatyta kaina „mašina“ – jeigu veisėjas mano, kad sutiko puikų būsimą savininką, tačiau pastarasis negali skirti reikalingos pinigų sumos augintiniui įsigyti, galbūt pasiūlys pirkti išsimokėtinai arba tapti bendrasavininkiu. Nors ir kaip ten būtų, toks bendravimas įmanomas tik kuriant pasitikėjimą nuo pat pradžių.
Geri veisėjai šuniukų neparduoda bet kam (net jei žmogus turi pakankamai pinigų – atsakingas požiūris į šuns įsigijimą yra svarbesnis, nei ekonominė padėtis).
Todėl papasakokite šunų veisėjui apie save: kur gyvenate, ką veikiate, kiek laiko šuniukui galite skirti, kodėl norite būtent šios veislės. Parašykite, kam norite šuniuko – parodoms, sportui ar paprasčiausiai kaip šeimos augintinio. Sąžiningai papasakokite apie savo ankstesnę šunų auginimo patirtį (arba jos neturėjimą). Neverta stengtis, kad jus laikytų „šunų visažiniu“ – kaip tik, jeigu prisipažinsite, kad niekada nedalyvavote šunų parodoje, bet norite pabandyti arba vis dar svarstote, ar pasirinkote tinkamą šunų veislę, taip veisėjui ir pasakykite. Juk jis turėtų būti pirmasis asmuo, į kurį, augindami šunį, kreipsitės patarimo.
Kodėl šunų veisėjai kartais neatsako į žinutes? Priežasčių galybė – galbūt pasimetė jūsų laiškas, gal jie užsiėmę. Jeigu ilgai nesulaukiate atsakymo, parašykite dar kartą.
Kai kurie veisėjai neparduoda šuniuko, jeigu prieš tai neatvykstate jo pasižiūrėti į namus, ypač jei gyvenate toje pačioje šalyje kaip ir veisėjas.
Dėl visko (konkretaus mažylio, kainos, jo atsiėmimo ir pan.) galima ir reikia tartis. Įsigysite draugą bent dešimčiai metų. Todėl nepagailėkite skirti bent kelias savaites gero veislyno paieškoms ar užsirašyti į eilę šeimininkų, laukiančių šuniukų.
Nebūtina tapti fanatiku ir kelerius metus ieškoti idealaus šuniuko, tačiau pirkėjai, kuriems reikia „čia ir dabar, nes poryt gimtadienis, o po savaitės – Kalėdos“, atrodo nerimtai ir neatsakingai.
Jeigu norite retos veislės šuniuko, gali būti, kad Lietuvoje jo įsigyti nepavyks. Tačiau visuomet galima atsivežti mažylį iš užsienio – Lietuvoje gyvena daug Lenkijoje ir Latvijoje gimusių šunų, daugėja importuotų iš Rusijos, Vokietijos ar net JAV.
Dažnas veisėjas naujus šeimininkus pradžiugina „šuniuko kraiteliu“, kur įdeda antkaklį, pavadėlį, ėdalo, prie kurio šuniukas pripratęs, žaisliukų. Derėtų pradžiuginti ir veisėją – kartkartėmis nusiųsti nuotraukų, kaip mažylis auga, ką veikiate kartu.
Kai kurie šeimininkai mano: nedalyvauju šunų parodose ar varžybose – veisėjui šuniuko nuotraukos neįdomios. Anaiptol! Veisėjui bus smagu pamatyti, kaip užaugo jūsų augintinis, be to, tai, kaip atrodo jūsų šuniukas, parodys, ar veisėjas pasirinko tinkamą šunų „kombinaciją“ būsimai vadai.
Šiame straipsnyje kalbėjau apie šunų veisėją – žmogų, gebantį ne tik atskirti šuns galvą nuo uodegos, bet ir papasakoti apie puoselėjamą šunų veislę (- es) bei galintį jus atkalbėti nuo netinkamo pasirinkimo (ar jums tikrai reikia haskio, jei paskutinį kartą įveikėte du kilometrus tik sugedus automobiliui?).
Geras veisėjas gerbia pasirinktąją šunų veislę. Gerbkite ir jūs.
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą