2018 m. sausio 23 d., antradienis

Šuo nedraugiškas: ką daryti?

© Gabija Vyšniauskaitė

Kokias pagrindines savybes priskiriame šunims? Ištikimybė, nuolat vizganti uodega, linksmumas, draugystė... 


2018 m. sausio 16 d., antradienis

Kam reikia seno šuns?

© Gabija Vyšniauskaitė

Galbūt skamba žiauriai, bet laikas iškelti klausimą – kam reikalingas senas šuo? Ar kam nors dar reikia žilo snukelio ir girgždančios sveikatos? Juk šiuolaikinis jaunystės kultas palietė ne vien žmones, bet ir gyvūnus augintinius. Pakalbėkime apie tai.


2018 m. sausio 9 d., antradienis

Kai šeimininkai narvo bijo labiau, nei šuo

© Gabija Vyšniauskaitė

Šuo liūdnomis akimis seka pro duris išeinantį šeimininką ir, tiesdamas leteną pro grotas, bando jį pasiekti. Leteną tiesia vis įnirtingiau, kol galiausiai pradeda cypti ir kaukti. Šeimininko žingsnius laiptinėje palydi nervingas lojimas. Kokias mintis sukelia šis vaizdas ir garsas? Jaučiame gailestį, tiesa?



2017 m. gruodžio 26 d., antradienis

Žodžiai mano šuniui


© Jolita Mikolaitienė





Pykstu ankstyvais mieguistais rytais, kai reikia keltis ir lėkti su šunimi į lauką, kai atostogauti planuoju ten, kur gali važiuoti ir šuo, kai kartą per metus dulkių siurblys kemšasi nuo išsišėrusių plaukų, kai turiu padoriu laiku parlėkti iš smagiausio vakarėlio, nes šuo neėdęs ir nebuvęs lauke.

Esu dėkinga, kad šuo mane supažindino su daugybe šaunių žmonių, kad nesugraužė jokių mano batų, kad palaikė dukrai kompaniją vakarais, kai aš ilgai dirbau, kad mano tėtį išmokė pamilti šunis...

Man gera, kad visada, bet kokiu oru, turiu kompanioną pasivaikščiojimui ar pokalbiui, liūdną minutę – puikią pagalvę ašaroms, jaukų kūną apsikabinimui, nuolatinį objektą fotografavimui.

Žinau, kad jauku sėdėti prie jūros ir kartu su šunimi nuo skardžio žiūrėti į saulėlydį, kaip gera matyti šunį, beatodairiškai gainiojantį lapus vėjuotą rudenį, griaunantį visus iš eilės besmegenius žiemą.

Žinau, kaip širdis nukrenta į kulnus, kai lauki svarbaus šuns sveikatos tyrimo atsakymo, arba kai viduržiemį iš eketės trauki šunį.

Žinau, kaip gera matyti nesumeluotą džiaugsmą susitikus, kaip išdidu laimėti šunų parodoje, kaip smagu žiūrėti į nuoširdžiai dūkstančius svetimus ir savus vaikus bei šunis.

Tikiu, kad dar sužinosiu, kuo kvepia maži mūsų šuniukai, kad vieną dieną mano šuo išmoks surasti ir atnešti medžioklės laimikį, kad mūsų laukia daug įdomių dienų ir įvykių, išdaigų ir paklusnumo, bemiegių naktų ir ištikimybės įrodymų.

Ir visa tai buvo, yra ir bus tik todėl, kad aš turiu šunį...

 Jolita Mikolaitienė nuotr.


2017 m. gruodžio 5 d., antradienis

Šuns kūno kalba: „pasiklydę vertime“

© Gabija Vyšniauskaitė

Šuns šeimininkas anksčiau ar vėliau išmoksta šuns kūno kalbos abėcėlę – atpažįsta augintinio nuotaiką bei ketinimus pagal ausų ir uodegos padėtį, kūno pozas.
Tačiau keletą šuns kūno kalbos ženklų žmonės interpretuoja neteisingai. Kad „nepasiklystume vertime“, būtent apie šiuos ženklus ir pakalbėkime.